Lietuvos moterų krepšinio lyga

LMKL MVP L. Juškaitė – apie geriausią sezoną, pirmąjį finalą ir karjeros svajonę

LMKL MVP L. Juškaitė – apie geriausią sezoną, pirmąjį finalą ir karjeros svajonę
Alius Koroliovas

Dar vieną įspūdingą sezoną Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) sužaidusi Laura Juškaitė finišavo pasiekusi ne tik istorinį rezultatą asmeninėje karjeroje su Vilniaus „Kibirkšties“ komanda, tačiau ir skindama individualius titulus. Pirmąkart finale kovojusi ir sidabru pasidabinusi 20-metė puolėja tapo naudingiausia lygos krepšininke ir taip pat daugiausiai kamuolių perėmusia žaidėja.

„MVP titulas buvo netikėtas, bet jo nesureikšminu, – pabrėžė L. Juškaitė. – Žinoma, kaip ir visiems sportininkams, taip ir man, kiekvienas apdovanojimas yra malonus įvertinimas. Tai tarsi atlygis už įdėtą darbą ir išlietą prakaitą.“

Kylančiai Lietuvos krepšinio žvaigždei tai buvo šeštasis sezonas aukščiausioje šalies lygoje, kurio metu ji vidutiniškai per vienerias rungtynes pelnė po 14 taškų, atkovojo po 8,3 ir perėmė po 2,6 kamuolio, atliko po 3,1 rezultatyvaus perdavimo bei rinko po 20,5 naudingumo balo.

20-ies naudingumo balų vidurkį ji pasiekė antrąkart karjeroje – pirmasis buvo 2014-2015 m. sezone, atstovaujant Vilniaus „Jaunųjų talentų“ ekipai.

„Pasitikėjimo prasme, mano akimis, šis sezonas buvo geriausias. Tikrai didžiojoje dalyje rungtynių jaučiausi ramiai ir užtikrintai. Žinoma, buvo tiek geresnių, tiek prastesnių rungtynių, kas būnant dar ganėtinai jaunai žaidėjai, manau, yra normalu. Nepavyko išvengti ir įvairių mikro traumų, kurios kartais neleido būti geriausios sportinės formos, teko praleisti ir keletą rungtynių, tačiau apibendrinus, asmeniškai šį sezoną vertinu gerai“, – dėstė „Kibirkšties“ krepšininkė.

– Kaip galėtumėte įvertinti komandos sezoną?
– Žvelgiant į komandinį rezultatą, esame laipteliu aukščiau nei praėjusius du sezonus. Antra vieta džiugina, bet dar yra, kur tobulėti. Gaila, kad prastai susiklostė taurės varžybos, kur neperžengėme pusfinalio barjero ir teko pamiršti mintis apie finalą. Pats sezonas buvo banguotas, neretai žaisdavome rungtynes be vienos ar kitos žaidėjos, kas vis išmušdavo iš ritmo. Veikiausiai užtektų vienos rankos pirštų suskaičiuoti rungtynes, kuriose visos buvo sveikos ir visos galėjo žaisti.

Nepaisant visko, manau, kad kaip komanda tikrai atrodėme tvirčiau, labiau subrendusios rimtoms kovoms ir galinčios laimėti kiekvienas rungtynes. Sidabras – ant kaklo, tai sezoną galima vertinti tik gerai, o iki puikaus įvertinimo pritrūko poros pergalių sezono pabaigoje.

– Kokios patirties suteikė pirmasis LMKL finalas?
– Buvo labai malonu žaisti finale. Tai tokios rungtynės, kurias norėčiau žaisti kasdien. Šiek tiek įtampos, kieta kova, atsakomybė, kiekvienas sprendimas gali turėti didelę įtaką rungtynių baigčiai. Nuo pusfinalio padidėjęs sirgalių lankomumas suteikė dar didesnį norą rungtyniauti ir nugalėti. Nerealios emocijos, viena kitos palaikymas, gera patirtis, bus ką prisiminti.

– Neseniai iškovojote Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) auksą. Kokie įspūdžiai iš šių pirmenybių?
– LSKL žaidėme visai kitokį krepšinį, mažiau derinių, daugiau laisvės, daugiau greitų atakų, tritaškių metimų. Smagu, kad tapome čempionėmis. Nepatyrėme nė vieno pralaimėjimo ir reguliariajame sezone, tad kaip pergalingai pradėjome, taip ir pabaigėme sezoną šioje lygoje. Lieka tik džiaugtis auksiniu medaliu ir galimybe atstovauti savo universiteto komandai.

– Kokios mintys apie tolimesnę karjerą – ketinate likti Vilniuje ar planuojate vykti į užsienį?
– Dar turiu vienerius metus galiojantį kontraktą su Vilniaus klubu, tad kalbėti apie kitas komandas šiuo atveju nėra reikalo.

– Kokia būtų jūsų pačios karjeros svajonė – Eurolyga ar WNBA?
– Sunku išskirti, kas yra didesnė svajonė. Gal europietiškas krepšinis labiau prie širdies, bet tiek Eurolygoje, tiek WNBA yra aukščiausio lygio krepšinis ir veikiausiai kiekvienos žaidėjos siekiamybė. Vis dėl to, aš manau, kad širdžiai mieliausi trofėjai būtų ir, tikiuosi, kad vieną dieną bus iškovoti su Lietuvos rinktinės marškinėliais.