Lietuvos moterų krepšinio lyga

Geriausiems Lietuvos arbitrams – moteriška dilema

Geriausiems Lietuvos arbitrams – moteriška dilema
Evaldas Šemiotas

Atkaklioje Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) finalo serijoje – aukščiausio lygio teisėjavimas. Pirmosios akistatos Garliavoje tarp Kauno r. „Hoptrans-Sirenų“ ir Vilniaus „Kibirkšties“ metu vykstant bekompromisei kovai, pirmaujanti komanda keitėsi net 17 kartų, o įvykius aikštėje akylai prižiūrėjo du iš trijų geriausių Lietuvos teisėjų – Tomas Jasevičius (1 reitingas) ir Gytis Vilius (3).

Trečiojo teisėjo pareigas ėjo antrajame dešimtuke tarp Lietuvos teisėjų esantis Mantas Butvilas.

Lietuvos teisėjų asociacijos vadovas Kęstutis Pilipauskas teigė, jog ši serija tokio asociacijos dėmesio sulaukė sulaukė ne veltui – jame sprendžiasi geriausia Lietuvos komanda.

„Tai yra aukščiausio lygio Lietuvos moterų čempionatas ir pagal galimybes finalo rungtynėms stengiamės skirti geriausius arbitrus, taip patvirtinant šių rungtynių prestižą ir, manau, kad visiems yra ramiau, kai tokio rango rungtynėse dėl čempionių vardų teisėjauja geriausi šalies arbitrai. Jeigu galime, mes stengiamės taip padaryti.

Tai yra bendra iniciatyva bendraujant su LMKL. Taip, galiu pasakyti, jog tai yra ir teisėjų asociacijos prezidiumo nuomonė, kad mes stengiamės užtikrinti visų svarbiausių Lietuvos čempionatų kokybę. Aukščiausios moterų lygos rungtynės, be abejo, lygiu neprilygsta Lietuvos krepšinio lygai, tačiau jeigu teisėjai tą dieną galėjo teisėjauti, nebuvo užimti LKL, mes tiesiog naudojomės jų paslaugomis“, – dėstė K. Pilipauskas, sutikęs plačiau pasidalinti mintimis su LMKL.lt apie teisėjų darbą Lietuvos moterų krepšinyje.

– Kiek skiriasi teisėjavimas moterų ir vyrų krepšinyje?
– Taisyklės iš principo yra tos pačios, kriterijai – tie patys. Be abejo, skiriasi žaidimo maniera, ypatingai aš išskirčiau ne moterų ir vyrų krepšinį apskritai, bet Lietuvos moterų krepšinį. Jeigu lyginti su Lietuvos vyrų krepšiniu, be abejo, yra skirtumai, nes mūsų merginos visgi nemėgsta ir vengia kontaktinio krepšinio. Geriausios Europos komandos žaidžia labai panašų krepšinį kaip vyrai, jos gali žaisti su normaliu fiziniu kontaktu ir teisėjavimas galbūt tada būna paprastesnis.

Paprasčiausiai galima leisti žaisti, nereikia švilpti kiekvieno menko prisilietimo ir galima šiek tiek tuos kriterijus taikyti artimesnius vyrų krepšiniui. Dabar, kai mūsų merginos pripratusios žaisti švelnesnį krepšinį, teisėjai stengiasi galimai prisitaikyti prie to ir, matyt, tenka fiksuoti smulkesnes pražangas, bet sakau – teisėjai prisitaiko rungtynių eigoje, pamatę, kaip komandos žaidžia, kokį krepšinį jos sugeba žaisti. Nors pereinant nuo teisėjavimo vyrų rungtynėms prie moterų reikia tam tikro prisitaikymo, bet, manau, patyrę arbitrai pakankami gerai pasidarbavo.

– Išskirtinai pabrėžėte Lietuvos moterų krepšinio situaciją. Ar teisėjai galėjo prie to prisidėti?
– Priešingai, teisėjai prisitaiko. Tie patys teisėjauja LKL čempionate ir teisėjauja kitokiam krepšiniui. Jie gali pasirinkti leidžiamo fizinio kontakto lygį ir tai daro būtent pagal komandas. Jeigu abi komandos pasiruošusios žaisti normalų fizinį kontaktą, tai teisėjai joms gali leisti žaisti kiečiau. Jeigu bent viena nėra pasirengusi žaisti kieto kontaktinio krepšinio, aišku, teisėjai turi teisėjauti pagal taisykles, pagal kurias kontaktai krepšinyje iš principo nėra leidžiami. Viskas priklauso nuo konkrečios interpretacijos konkrečiose rungtynėse.

Pagrindinė arbitrų užduotis – abiem komandoms tai traktuoti vienodai. Ko pageidauja mūsų moterų komandos, kaip aš prisimenu, būdavo nusiskundimų, kad teisėjai leidžia „muštis“. Aišku, teisėjai, bandydami suvaldyti rungtynes, pasirenka, koks kontakto lygis tose rungtynėse bus toleruojamas, o koks ne. Aš nekalbu apie nesportinį žaidimą, laikymą, stumdymą. Būna kontaktų, kurie neturi įtakos žaidimo eigai, kontaktas, dėl kurio žaidėjas nepraranda kamuolio. Jeigu komandos nėra tokios fiziškai stiprios, kiekvienas smulkesnis stumtelėjimas gali išmušti žaidėją iš pusiausvyros, gali prarasti kamuolį, pargriūti.

– Ar Lietuvoje yra teisėjų moterų?
– Jų yra, oficialiai pirmajame šimtuke, sudarytame iš suaugusiųjų čempionatams – LKL, LMKL, NKL, RKL, – teisėjaujančių teisėjų, yra dvi merginos. Jos šiuo metu teisėjauja vyrų čempionate RKL ir yra reguliariai kviečiamos į LMKL rungtynes. Iš tikrųjų tai kol kas nėra populiarus pasirinkimas tarp mūsų merginų, nors esame krepšinio šalis, tačiau nedaug turime merginų, kurios norėtų užsiimti šia veikla.

– Kalbant apie jų pritraukimą, galbūt teisėjų asociacija į merginas teisėjas kreipia didesnį dėmesį?
– Tikrai to nedarome, nėra išskirtinumų. Negalima žmogaus įkalbėti tapti teisėju, turi pats veržtis. Bet tai yra gana nedėkingas ir psichologiškai sunkus darbas. Neužsiimame merginų įkalbinėjimu ir aš nemanau, kad specialiai tai reikėtų daryti. Merginoms, kurioms patinka krepšinis ir jos pabandė teisėjauti, joms patiko, visada yra laukiamos, mes tikrai bandome sudaryti tam visas palankias sąlygas, bet, be abejo, pas mus yra teisėjų atrankos sistema ir vis tiek laikomės bendrų principų. Teisėjų pajėgumas ir teisėjavimo kokybė – pagrindiniai rodikliai.

Lukas Malinauskas