Lietuvos moterų krepšinio lyga

„Aistės-LSU“ ir Lietuvos rinktinė (III)

„Aistės-LSU“ ir Lietuvos rinktinė (III)

Jau rytoj į Kėdainius trauks visas būrys Lietuvos moterų krepšinio gerbėjų – 19 valandą įvyks pirmasis susirėmimas 2019 metų Europos čempionato atrankoje. Varžovės – visada grėsmingos Vengrijos krepšininkės. Tie, kurie neturės galimybės atvykti į Kėdainių areną, galės stebėti tiesioginę mačo transliaciją per TV6 kanalą. O „Aisčių-LSU“ klubas baigia pradėtą darbą ir supažindina jus su paskutinėmis dar nepaminėtomis žaidėjomis, kurios savo karjeroje yra žaidusios ir rinktinėje, ir šiame Kauno klube. Prieš tai du kartus skelbę po dešimt žaidėjų, dabar paskelbsime likusį dvyliktuką.

Jolanta Marmienė

Vartant šalies krepšinio rinktinės statistiką, ne kartą akis užkliuvo už Jolantos Stasiūnaitės pavardės. Jaunesnei kartai ši pavardė galbūt ir sako nedaug, bet kur kas daugiau pasako kita – Marmienė. Ji jau yra tapusi tikra „Aisčių-LSU“ klubo legenda – čia J. Marmienė su pertraukomis praleido net 11 sezonų. Ne kartą su kaunietėmis tapusi šalies čempionato prizininke, 181 cm ūgio puolėja nuo 1996-ųjų buvo kviečiama ir į nacionalinę komandą. Nors į pirmenybes prasimušti taip ir nepavyko, J. Marmienė nemažai kartų buvo kviesta į rinktinės stovyklas. Paskutinį kartą Jolanta Lietuvai su komandos draugėmis atstovavo 2003-iaisiais.

Jurga Budrytė

Dar vienos ilgametės Kauno klubo žaidėjos Jurgos Budrytės karjera nacionalinėje komandoje truko vos dvejas rungtynes – 2001-ųjų liepą ji kartu su Lietuvos rinktine išvyko į Cetnevą, kur dukart varžėsi su Lenkijos krepšininkėmis. Abu mačai, deja, buvo pralaimėti (51:64 ir 57:67). O štai tuometinėje „LKKA-Kauno“ komandoje karjera susiklostė kur kas sėkmingiau – J. Budrytė Kaune žaidė net šešerius metus be perstojo. Per tą laiką komandai ir jos vidurio puolėjai pavyko nuskinti du LMKL sidabrus.

Vaida Sipavičiūtė

Viena garsesnių krepšininkių šiame sąraše, žaidusi ir moterų Eurolygoje – Vaida Sipavičiūtė. Už Atlanto mokslus krimtusi ir krepšinio aikštelėje tobulėjusi 191 cm ūgio puolėja per savo karjerą, be Lietuvos klubų ir Sirakūzų universiteto, rungtyniavo Prancūzijoje, Vengrijoje ir Italijoje. Trejas rungtynes už šalies rinktinę sužaidusi 2002/2003 metais, V. Sipavičiūtė į nacionalinę komandą vėl imta kviesti 2010-aisiais ir po metų prasimušė į Europos čempionatą, kuriame lietuvės užėmė septintąją vietą. O „LKKA-Kauno“ komandoje Vaida rungtyniavo dar tada, kai jai buvo vos 17-18 metų, ir taip pat spėjo atsiimti sidabrinius apdovanojimus.

Irma Raugaitė

2003-iaisiais metais iš Šiaulių į Kauną atvyko devyniolikmetė gynėja Irma Raugaitė. Laikinosios sostinės komandai ji atidavė penkerius metus, deja, apdovanojimų šis laikotarpis pašykštėjo. Vienintelis medalis, kurį per tą laiką pavyko pasiekti su „LKKA-Kauno“ komanda – Lietuvos moterų krepšinio A lygos auksas 2006/2007 m. sezone. Būtent prieš šį sezoną I. Raugaitė pirmą kartą buvo pakviesta į Lietuvos rinktinę. Per trejus metus gynėja savo jėgas išbandė dešimtyje tarpvalstybinių rungtynių, iš kurių sėkmingiausiai pavyko sužaisti 2007-ųjų rugpjūčio 14-osios mačą su Ukrainos penketuku (pelnyti 5 taškai, 74:52).

Kornelija Balčiūnaitė

Dar viena žaidėja, pelnytai galinti būti pavadinta Kauno klubo legenda – Kornelija Balčiūnaitė. Pirmą kartą į „LKKA-Kauno“ gretas atvykusi 2003 metais, laikinosios sostinės komandai 176 cm ūgio puolėja atidavė net devynis sezonus. Kovingumu ir gera uosle perimtiems kamuoliams visą karjerą išsiskyrusi K. Balčiūnaitė krepšinį pradėjo žaisti tik įstojusi į tuometinę Lietuvos kūno kultūros akademiją, bet tai jai nesutrukdė susižerti visų spalvų medalius LMKL pirmenybėse. Puolėja nepraslydo ir pro Rūtenio Paulausko akis – prie šalies rinktinės vairo stovėjęs treneris 2008-ųjų vasarą suteikė galimybę K. Balčiūnaitei sužaisti keletą rungtynių nacionalinėje komandoje.

Santa Okockytė

Viena iš pagrindinių dabartinės Lietuvos rinktinės žaidėjų Santa Okockytė savo biografijoje turi trejus metus, susijusius su Kaunu – įžaidėja tris sezonus rungtyniavo „LKKA-Aisčių“ ekipoje. Paskutinįjį, trečiąjį sezoną 2010/2011 metais S. Okockytė tapo rezultatyviausia LMKL krepšininke (vid. 20,1 tšk. per mačą), po kurio jau kitais metais įšoko tiesiai į moterų Eurolygos varžybas. Būtent 2011-ųjų vasarą Santa imta kviesti į nacionalinę komandą, o 2015-aisiais jau kartu su geriausiomis Lietuvos krepšininkėmis išvyko į Europos čempionatą Vengrijoje ir Rumunijoje, kur pavyko patekti tarp aštuonių geriausių komandų.

Neringa Skadaitė

Pirmą kartą Kauno komandos aprangą apsivilkusi dar nė neturėdama aštuoniolikos metų, Neringa Skadaitė irgi tapo viena iš tų žaidėjų, kurios vardas dar ilgai siesis su komanda – čia krepšininkė praleido septynerius metus, subrendo kaip žaidėja ir rinktinės kandidatė – būtent po paskutiniojo sezono „Aisčių-LSU“ ekipoje N. Skadaitė imta kviesti į nacionalinę komandą. 179 cm ūgio gynėjai pasisekė: jai nereikėjo ilgai būti tik kandidačių sąraše – jau po metų, 2015-aisiais vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse ji atstovavo Lietuvą kartu su geriausiomis šalies krepšininkėmis.

Laura Svarytė

Kaip ir dauguma šio sąrašo krepšininkių, Laura Svarytė tuometinę „LKKA-Aisčių“ komandą papildė labai jauno amžiaus – šiuo atveju vidurio puolėjai tik sezono pradžioje sukako aštuoniolika metų. Visgi tai nesutrukdė greitai išsikovoti tvirtos vietos klube – neilgai trukus L. Svarytė tapo pagrindine Kauno klubo vidurio puolėja. Iš viso Laura laikinojoje sostinėje praleido keturis sezonus. Kaip ir N. Skadaitė, kvietimo į rinktinę šiaulietė pirmą kartą sulaukė 2014-aisiais, tiesa, debiutuoti kokiame nors čempionate L. Svarytei dar kol kas nepavyko.

Kristė Druskytė

Gana nemažai buvusių „Aisčių-LSU“ atstovių kvietimus atstovauti savo šaliai gavo 2016-ųjų metų pabaigoje prieš paskutines Europos čempionato atrankos rungtynes su Slovėnijos rinktine. Viena tokių žaidėjų – Kristė Druskytė. Suspėjusi debiutuoti rinktinėje mače Celėje, nacionalinėje komandoje 25-erių metų puolėja laikosi ir toliau. K. Druskytė su rinktine darbavosi ir šią vasarą, geriausiai sužaidusi mačą su Kinija, kada įmetė 7 taškus. O Kauno ekipos marškinėlius puolėja pirmą kartą apsivilko 2008-aisiais metais, ir per kelerius metus sugebėjo kartu su komandos draugėmis iškovoti bronzinius apdovanojimus.

Rasa Knyzaitė

Jeigu ne LMKL, tai bent jau viena iš „Aisčių-LSU“ rekordininkių Rasa Knyzaitė tikrai turėtų tapti – stipriausioje Lietuvos moterų krepšinio lygoje 176 cm ūgio gynėja debiutavo sulaukusi vos keturiolikos metų. Tuometinis kauniečių treneris Ričardas Maceina pasitikėjo jaunąja krepšininke ir ją ant parketo išleido 22 mačuose, vidutiniškai leisdamas žaisti po beveik 14 minučių. Kaip ir K. Druskytė, R. Knyzaitė nacionalinėje komandoje pirmąsias rungtynes sužaidė pernai, ir taip pat ruošiasi artėjantiems mačams su Vengrija ir Rusija.

Justina Matuzonytė

Nuo praėjusių metų į rinktinės kandidačių sąrašus yra traukiama ir Justina Matuzonytė. Praėjusiais metais pakviesta drauge su rinktine ruoštis mačui Slovėnijoje 23-ejų metų 195 cm ūgio vidurio puolėja į aikštelę tąsyk taip ir neišbėgo, tačiau 2017-ųjų pradžioje vėl buvo įtraukta tarp krepšininkių, galinčių papildyti nacionalinės komandos gretas. Iš pradžių „LKKA-Aisčių“, vėliau „Aisčių-LSU“ garbę J. Matuzonytė gynė 2011-2013 metais, per kuriuos aukščiausias užfiksuotas pasiekimas – bronzos medaliai Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyre.

Dovilė Saurazaitė

Keturis sezonus su pertraukomis „Aisčių-LSU“ klube žaidusi Dovilė Saurazaitė ne vienerius metus buvo viena iš Kauno ekipos lyderių, o praėjusiais metais jai priklausė visos žaidimo gijos – 174 cm ūgio gynėja buvo rezultatyviausia, daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusi, sėkmingiausiai kamuolius vogusi ir pirmavusi pagal naudingumo balus komandos žaidėja. Demonstruojant tokio lygio krepšinį, be abejo, galima tikėtis galimybės atsidurti tarp pajėgiausių Lietuvos krepšininkių, ir šiemet ta galimybė buvo suteikta. Kol kas sėkmingiausiai D. Saurazaitei susiklostė draugiškas mačas su Baltarusijos krepšininkėmis – jame gynėja pelnė 14 taškų, o lietuvės nugalėjo 72:49.

Alvydas Žukauskas, „Aisčių-LSU“ informacija