Lietuvos moterų krepšinio lyga

„Hoptrans-Sirenų“ naujokė K.Druskytė: apie tikslus, medalius, grįžimą į Garliavą ir laisvalaikį

„Hoptrans-Sirenų“ naujokė K.Druskytė: apie tikslus, medalius, grįžimą į Garliavą ir laisvalaikį

Šį sezoną prie Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) vicečempionių Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ prisijungusi Kristė Druskytė pagaliau sugrįžo rungtyniauti į gimtąjį miestą. Kauno priemiestyje, Garliavoje užaugusi krepšininkė neslėpė, kad grįžti rungtyniauti į gimtąjį miestą jai labai džiugu.

Praėjusį sezoną pirmą kartą paragavusi legionierės duonos bei sezoną praleidusi Latvijoje, 25 metų krepšininkė ten džiaugėsi iškovotais sidabro bei bronzos medaliais, todėl neslepia ir dabar – visa „Hoptrans-Sirenų“ komanda galvoja tik apie aukščiausius tikslus.

Kas lėmė, kad nusprendėte pasirinkti „Hoptrans-Sirenų“ ekipą?

Pagrindinės priežastys, kurios lėmė, kad pasirinkau „Hoptrans-Sirenų“ ekipą, tai trenerių štabas, kuris darbuojasi su mumis šį sezoną. Džiaugiuosi galėdama dirbti su rinktinės treneriu Mantu Šerniumi, taip pat prieš sezoną puikiai „baterijas“ įkrauti padėjo fizinio rengimo treneris Marius Vadeikis.

Kaip vyko pasiruošimas sezonui?

Nemeluosiu, sezonui ruošėmės tikrai sunkiai. Treniruotės vyko tiek salėje, tiek su fizinio parengimo treneriu. Kol kas atmosfera komandoje puiki, visi esame nusiteikę darbingai ir laukėme sezono pradžios.

Esate kaunietė, tačiau keturis sezonus praleidote Klaipėdos „Fortūnos“ klube. Kas lėmė, jog išvykote rungtyniauti į Klaipėdą bei ilgą laiką ten žaidėte?

Tuometinė Klaipėdos „Lemminkainen“ (dabar Klaipėdos „Fortūna“) buvo gerai sukomplektuota bei gerą žaidimą demonstruojanti komanda, todėl gavusi gerą pasiūlymą iš šio klubo, net nesuabejojau savo pasirinkimu. Taip pat klubas suderino galimybę derinti sportą su mokslu Klaipėdos universitete, todėl keturis sezonus praleidau uostamiestyje.

Nors „Hoptrans-Sirenos“ laikomos ne Kauno, o Kauno rajono komanda, ar smagu grįžti į gimtojo miesto komandą?

Visada smagu grįžti į gimtą miestą. Aš ir pati esu kilusi iš Kauno rajono, Garliavos, čia visa mano vaikystė prabėgo, tad tikrai yra džiugu sugrįžti ir atstovauti savo mylimo miesto komandai.

Praėjusį sezoną išbandėte legionierės duoną, rungtyniavote Liepojos  „Vega1/Liepaja“ekipoje. Koks buvo tas sezonas ir ką jis davė?

Sezonas buvo tikrai neblogas tiek komandai, tiek man pačiai. Įvykdėme visus iškeltus sezono tikslus ir iškovojome sidabro bei bronzos medalius. Įspūdžiai tik patys geriausi. Tai buvo nuostabi galimybė pažinti puikius žmones, miestą, kultūrą, kalbą. Žinoma, nors broliukų latvių tradicijos nelabai skiriasi nuo mūsų, tačiau, kai kurie papročiai ir šventės buvo man kažkas naujo.

Per pastaruosius sezonus „Hoptrans-Sirenos“ tapo LMKL čempionėmis bei laimėjo sidabro medalius. Ar dabar jau pasikalbate apie artėjančio sezono tikslus?

Nekalbėjome ir, manau, apie tai net nekalbėsime. Nes, mano manymu, kiekvienai iš mūsų tie tikslai yra tik patys aukščiausi, tačiau norint juos pasiekti, reikia sunkiai dirbti ir tą įrodyti aikštelėje.

Kokius asmeninius tikslus sau keliate artėjantį sezoną?

Daug apie tai negalvojau. Žinoma, norėčiau dar labiau pagerinti savo, kaip puolėjos ir kaip gynėjos, įgūdžius. Prasidėjus rungtynių maratonui, po kiekvienų rungtynių noriu išeiti taip, kad jausčiau, jog atidaviau visą save. Visada noriu jaustis taip, kad padariau viską, ką galėjau geriausiai.

Galbūt turite kažkokių hobių, kaip leidžiate laisvalaikį?

Esu serialų „maniakė“, tad jei turiu laisvo laiko, stengiuosi kuo daugiau pasižiūrėti mėgstamo serialo. Mėgstu skaityti ir, žinoma, jei yra galimybė, ir esu labai pavargusi, tikrai miegas bus mano geriausias draugas.

Kokia buvo jūsų neseniai prabėgusi vasara?

Vasara prabėgo kaip visada labai jau greitai. Didžiąją dalį praleidau sportuodama su Lietuvos moterų krepšinio rinktine, vyko treniruočių stovyklos. Gavus šiek tiek poilsio prieš šį sezoną, aplankiau Turkiją su savo draugėmis.

Šaltinis „Hoptrans-Sirenos“, G. Bubliausko nuot.